Tapetų klijavimas
Prieš atliekant darbus, sienos turi būti tinkamai paruoštos: visi nelygumai išlyginti, užglaistyti glaistu ir nušlifuoti. Taip pat sienų paviršius turi būti švarus, neįšalęs (sienos neįdrėkusios), nugruntuotas giluminiu gruntu. Patartina nuo sienų pašalinti bet kokius tvirtinimus, apdailos ar elektros prietaisų elementus (rozečių, jungiklių dangtelius ir pan.), radiatorius.
Susimaišome tapetavimo klijus – taupymo sumetimais galime juos susimaišyti dviejuose induose: viename inde tirštesnius pagal klijų ir vandens santykio rekomendacijas (naudosime tapetams ištepti), kitame – šiek tiek skystesnius (naudosime sienai ištepti).
Naudodami ilgą spiritinį gulsčiuką (geriausia 2 m ilgio), sienoje prie lango, pieštuku pasižymime tiksliai vertikalią liniją. Atstumas nuo šios linijos iki gretimos sienos – kokiais 5 cm mažesnis nei tapeto plotis – niekada nepatartina pradėti nuo kampo, nes dažniausiai kampai nebūna tikslūs. Išsimatuojame sienos aukštį nuo grindų iki lubų ir atkerpame tapeto juostą, maždaug 2 cm ilgesnę nei pamatuotas aukštis – vėliau, kai priklijuosime ant sienos, atpjausime tiksliai.
Kitoje juostos pusėje pieštuku pasižymime, kuriuo galu klijuosime į viršų ir ištiesiame tapetą ant tapetavimo stalo (ar panašaus švaraus paviršiaus). Specialiu šepečiu sutepame vidinę pusę klijais ir atsargiai užlankstome galus iš abiejų pusių taip, kad vieną galą atlenkus ir uždėjus ant sienos viršutinės dalies, galėtume atlenkti kitą galą. Taip sulankstytą tapetą galime palikti kuriam laikui išmirkti (atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas). Dabar drėgnu švariu skudurėliu galime nusivalyti tapetavimo stalą (kad klijai neišteptų sekančio tapeto gerosios pusės). Taip galime pasiruošti keletą juostų – ne per daug, kad užtepti klijai ant tapetų nepradėtų džiūti.
Skystesniu klijų mišiniu (naudodami klijų tepimo šepetį) ištepame sieną – geriausia vienai juostai (tik tiek kad siena sudrėktų). Imame paruoštą juostą, atlenkiame viršutinį tapeto galą, priglaužiame jį (šiek tiek užlenkiant galą – užleidžiant daugiau nei reikia) į kampą tarp sienos ir lubų, o šoną tiksliai prileidžiame prie pažymėtos linijos (svarbu, kad per visą juostos ilgį šonas sutaptų su šia linija). Specialiu tapetavimo šepečiu iš viršaus į apačią ir iš vidurio į šonus braukdami per išorinę tapeto pusę tolygiai prispaudžiame tapetą prie sienos – svarbu, kad jokiu būdu nepadarytume raukšlių (jei taip atsitiko, tapetą atkeliame nuo sienos, keldami iš apačios į viršų iki susidariusios raukšlės). Viršutinę pusę priklijavę, atlenkiame apatinį tapeto galą ir taip pat priglaudžiame prie sienos. Dabar galime tiksliai atlenkti viršutinį tapeto galą ir plačia glaistykle prispausti į patį kampą. Aštriu statybiniu peiliu, atpjauname nereikalingą juostos galą (jei reikia, tapeto galą dar papildomai patepame klijais). Taip pat tai atliekame su šonu, užeinančiu ant gretimos sienos (tik nepjauname į kampą, o prispaudžiame prie sienos). Pirmoji juosta turėtų atrodyti panašiai kaip paveikslėlyje.
Sekančią juostą klijuodami, kraštą glaudžiame prie jau priklijuoto tapeto krašto – svarbu, kad nepersidengtų. Jei tapetas raštuotas – būtina suderinti raštus (jau atsimatuodami juostą, turime į tai atsižvelgti ir, priklausomai nuo rašto, atkirpti kiek reikia). Beje, jei matome, kad kur nors šiek tiek tapeto kraštas užlipo ant kito – galime jį atsargiai pastumti rankomis (prispaudžiame abu delnus prie tapeto ir stumiame – rankos, savaime aišku, turi būti švarios). Svarbu, kad tapeto viršus ir apačia gerai prisiklijuotų (jei apačioje po to bus tvirtinami plintusai, tada ne tiek svarbu), nes paprastai tapetai pirmiausia nuo galų atšoka.
Tapetuojant, kaip ir dažant, svarbu dirbti atsisukus į langą – darbo metu geriau matosi bet kokie netikslumai, kuriuos galima ištaisyti.
Skysti tapetai - tai natūrali sienų ir lubų danga iš medvilnės, šilko, celiuliozės ir įvairių mineralų. Pradėta naudoti prieš kelis šimtus metų Japonijoje. Tinka gyvenamųjų patalpų, ofisų, restoranų, salonų, vonių, laiptinių ir kitų patalpų, kurioms norime be didesnių pastangų suteikti elegantišką išvaizdą, dekoravimui.
Privalumai:
- ekologiška, iš natūralių medžiagų susidedanti danga. Natūralių pluoštų sutvirtinimui naudojama želatina arba aukštos kokybės augalinės medžiagos (klijai iš bambuko). Sumaišius su vandeniu, įvairūs pluoštai susijungia tarpusavyje ir prilimpa prie pagrindo. Dekoratyviniai elementai – tai įvairūs mineralai, Mika akmens dulkės, šilkas;
- labai plati atspalvių įvairovė (keli šimtai variantų), įvairi faktūra ir dangos storis. Įvairius pavyzdžius galima maišyti tarpusavyje;
- leidžia sienoms „kvėpuoti“, t.y. sugeria drėgmę, kai ore jos per daug ir atiduoda drėgmę, kai patalpoje sausa. Visa tai vyksta nesikeičiant skystų tapetų struktūrai, jie nesutrūkinėja, neatšoka nuo sienos;
- dėl elastingos struktūros apsaugo sienų ar lubų paviršius nuo trūkimų;
- šiek tiek izoliuoja išorės garsus, viduje neatspindi garso, todėl patalpoje išnyksta aidas;
- apšiltina sienas, sumažėja patalpų šildymo išlaidos;
- neturi statinio krūvio, todėl netraukia dulkių;
- padengus specialiu laku vandens pagrindu, galima valyti ir plauti;
- tai vienalytė medžiaga, nėra jokių siūlių ar sudūrimų;
- išlygina sienų nelygumus ir įtrūkimus, todėl nėra būtina sienas idealiai glaistyti. Tauposi laikas, nebus dulkių nuo glaisto šveitimo. Tiesa, didesnius nelygumus apsimoka užglaistyti, nes glaistas pigesnis už skystus tapetus;
- nereikia jokių specifinių žinių, norint padengti paviršių skystais tapetais. Užtenka medžiagą sumaišyti su vandeniu ir kieta plastikine mentele lengai užtepti tapetų masę ant sienos ar lubų. Daugiau nereikia jokių įrankių. Tapetų masė išlyginama ant sienos lengvais rankos judesiais su mentele;
- galima naudoti tiek naujose, tiek senose patalpose, ant visų kietų paviršių ir net ant stiklo. Kadangi medžiaga yra elastinga, ją galima užtepti ir ant senų baldų, karnizų, užapvalintų paviršių, radiatorių, vamzdžių ir pan. Skystus tapetus galima dengti vienus ant kitų, o taip pat dažyti emulsiniais dažais;
- net ir po metų, dviejų ar dar vėliau, atsiradus nedideliems mechaniniams skystų tapetų pažeidimams, sugadintą tapetų vietą galima lengvai pataisyti. Tereikia sudrėkinti pažeistą vietą vandeniu, leisti jai išbrinkti ir ranka arba plastikine mentele užlygini, pataisyti. Išdžiuvus neliks jokios pažeidimo ir taisymo žymės. Jei tapetai buvo stipriai pažeisti arba sutepti, sudrėkinus ir išbrinkus tai vietai, pašalinat glaistykle pažeistus tapetus ir užtepat švaria, naujai užmaišyta tapetų mase;
- lengva pašalinti nuo paviršiaus. Tereikia gausiai sudrėkinti vandeniu ir leisti išbrinkti, po to nuimti nuo sienų plastikinės mentelės pagalba, braukiant iš viršaus į apačią. Išmesti nebūtina. Klijai stiprūs, todėl galima pakartotinai padengti ta pačia mase kitas sienas ar perkelti į kitas patalpas.
Susimaišome tapetavimo klijus – taupymo sumetimais galime juos susimaišyti dviejuose induose: viename inde tirštesnius pagal klijų ir vandens santykio rekomendacijas (naudosime tapetams ištepti), kitame – šiek tiek skystesnius (naudosime sienai ištepti).
Naudodami ilgą spiritinį gulsčiuką (geriausia 2 m ilgio), sienoje prie lango, pieštuku pasižymime tiksliai vertikalią liniją. Atstumas nuo šios linijos iki gretimos sienos – kokiais 5 cm mažesnis nei tapeto plotis – niekada nepatartina pradėti nuo kampo, nes dažniausiai kampai nebūna tikslūs. Išsimatuojame sienos aukštį nuo grindų iki lubų ir atkerpame tapeto juostą, maždaug 2 cm ilgesnę nei pamatuotas aukštis – vėliau, kai priklijuosime ant sienos, atpjausime tiksliai.
Kitoje juostos pusėje pieštuku pasižymime, kuriuo galu klijuosime į viršų ir ištiesiame tapetą ant tapetavimo stalo (ar panašaus švaraus paviršiaus). Specialiu šepečiu sutepame vidinę pusę klijais ir atsargiai užlankstome galus iš abiejų pusių taip, kad vieną galą atlenkus ir uždėjus ant sienos viršutinės dalies, galėtume atlenkti kitą galą. Taip sulankstytą tapetą galime palikti kuriam laikui išmirkti (atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas). Dabar drėgnu švariu skudurėliu galime nusivalyti tapetavimo stalą (kad klijai neišteptų sekančio tapeto gerosios pusės). Taip galime pasiruošti keletą juostų – ne per daug, kad užtepti klijai ant tapetų nepradėtų džiūti.
Skystesniu klijų mišiniu (naudodami klijų tepimo šepetį) ištepame sieną – geriausia vienai juostai (tik tiek kad siena sudrėktų). Imame paruoštą juostą, atlenkiame viršutinį tapeto galą, priglaužiame jį (šiek tiek užlenkiant galą – užleidžiant daugiau nei reikia) į kampą tarp sienos ir lubų, o šoną tiksliai prileidžiame prie pažymėtos linijos (svarbu, kad per visą juostos ilgį šonas sutaptų su šia linija). Specialiu tapetavimo šepečiu iš viršaus į apačią ir iš vidurio į šonus braukdami per išorinę tapeto pusę tolygiai prispaudžiame tapetą prie sienos – svarbu, kad jokiu būdu nepadarytume raukšlių (jei taip atsitiko, tapetą atkeliame nuo sienos, keldami iš apačios į viršų iki susidariusios raukšlės). Viršutinę pusę priklijavę, atlenkiame apatinį tapeto galą ir taip pat priglaudžiame prie sienos. Dabar galime tiksliai atlenkti viršutinį tapeto galą ir plačia glaistykle prispausti į patį kampą. Aštriu statybiniu peiliu, atpjauname nereikalingą juostos galą (jei reikia, tapeto galą dar papildomai patepame klijais). Taip pat tai atliekame su šonu, užeinančiu ant gretimos sienos (tik nepjauname į kampą, o prispaudžiame prie sienos). Pirmoji juosta turėtų atrodyti panašiai kaip paveikslėlyje.
Sekančią juostą klijuodami, kraštą glaudžiame prie jau priklijuoto tapeto krašto – svarbu, kad nepersidengtų. Jei tapetas raštuotas – būtina suderinti raštus (jau atsimatuodami juostą, turime į tai atsižvelgti ir, priklausomai nuo rašto, atkirpti kiek reikia). Beje, jei matome, kad kur nors šiek tiek tapeto kraštas užlipo ant kito – galime jį atsargiai pastumti rankomis (prispaudžiame abu delnus prie tapeto ir stumiame – rankos, savaime aišku, turi būti švarios). Svarbu, kad tapeto viršus ir apačia gerai prisiklijuotų (jei apačioje po to bus tvirtinami plintusai, tada ne tiek svarbu), nes paprastai tapetai pirmiausia nuo galų atšoka.
Tapetuojant, kaip ir dažant, svarbu dirbti atsisukus į langą – darbo metu geriau matosi bet kokie netikslumai, kuriuos galima ištaisyti.
Skysti tapetai - tai natūrali sienų ir lubų danga iš medvilnės, šilko, celiuliozės ir įvairių mineralų. Pradėta naudoti prieš kelis šimtus metų Japonijoje. Tinka gyvenamųjų patalpų, ofisų, restoranų, salonų, vonių, laiptinių ir kitų patalpų, kurioms norime be didesnių pastangų suteikti elegantišką išvaizdą, dekoravimui.
Privalumai:
- ekologiška, iš natūralių medžiagų susidedanti danga. Natūralių pluoštų sutvirtinimui naudojama želatina arba aukštos kokybės augalinės medžiagos (klijai iš bambuko). Sumaišius su vandeniu, įvairūs pluoštai susijungia tarpusavyje ir prilimpa prie pagrindo. Dekoratyviniai elementai – tai įvairūs mineralai, Mika akmens dulkės, šilkas;
- labai plati atspalvių įvairovė (keli šimtai variantų), įvairi faktūra ir dangos storis. Įvairius pavyzdžius galima maišyti tarpusavyje;
- leidžia sienoms „kvėpuoti“, t.y. sugeria drėgmę, kai ore jos per daug ir atiduoda drėgmę, kai patalpoje sausa. Visa tai vyksta nesikeičiant skystų tapetų struktūrai, jie nesutrūkinėja, neatšoka nuo sienos;
- dėl elastingos struktūros apsaugo sienų ar lubų paviršius nuo trūkimų;
- šiek tiek izoliuoja išorės garsus, viduje neatspindi garso, todėl patalpoje išnyksta aidas;
- apšiltina sienas, sumažėja patalpų šildymo išlaidos;
- neturi statinio krūvio, todėl netraukia dulkių;
- padengus specialiu laku vandens pagrindu, galima valyti ir plauti;
- tai vienalytė medžiaga, nėra jokių siūlių ar sudūrimų;
- išlygina sienų nelygumus ir įtrūkimus, todėl nėra būtina sienas idealiai glaistyti. Tauposi laikas, nebus dulkių nuo glaisto šveitimo. Tiesa, didesnius nelygumus apsimoka užglaistyti, nes glaistas pigesnis už skystus tapetus;
- nereikia jokių specifinių žinių, norint padengti paviršių skystais tapetais. Užtenka medžiagą sumaišyti su vandeniu ir kieta plastikine mentele lengai užtepti tapetų masę ant sienos ar lubų. Daugiau nereikia jokių įrankių. Tapetų masė išlyginama ant sienos lengvais rankos judesiais su mentele;
- galima naudoti tiek naujose, tiek senose patalpose, ant visų kietų paviršių ir net ant stiklo. Kadangi medžiaga yra elastinga, ją galima užtepti ir ant senų baldų, karnizų, užapvalintų paviršių, radiatorių, vamzdžių ir pan. Skystus tapetus galima dengti vienus ant kitų, o taip pat dažyti emulsiniais dažais;
- net ir po metų, dviejų ar dar vėliau, atsiradus nedideliems mechaniniams skystų tapetų pažeidimams, sugadintą tapetų vietą galima lengvai pataisyti. Tereikia sudrėkinti pažeistą vietą vandeniu, leisti jai išbrinkti ir ranka arba plastikine mentele užlygini, pataisyti. Išdžiuvus neliks jokios pažeidimo ir taisymo žymės. Jei tapetai buvo stipriai pažeisti arba sutepti, sudrėkinus ir išbrinkus tai vietai, pašalinat glaistykle pažeistus tapetus ir užtepat švaria, naujai užmaišyta tapetų mase;
- lengva pašalinti nuo paviršiaus. Tereikia gausiai sudrėkinti vandeniu ir leisti išbrinkti, po to nuimti nuo sienų plastikinės mentelės pagalba, braukiant iš viršaus į apačią. Išmesti nebūtina. Klijai stiprūs, todėl galima pakartotinai padengti ta pačia mase kitas sienas ar perkelti į kitas patalpas.
